 |
|
|
 |
||
 |
 |
-Blyn, kaip norėčiau dabar būt negyvenamoj saloj, bet su tavim, pilnu šaldytuvu, kompu ir gražiais vaikinais ;DD
-Čia jau gyvenama sala gaunas ;DD
-Tai daugiau žmonių nebūtų, čia mūsų svajonių sala ;DD
P.S. norėčiau, kad visi turėtų savo svajonių salą ir ta sala virstų realybe.
Sol.
“Kai mes atėjom ir pamatėm tas jūsų drauges tai galvojom, kad reikia varyt kuo greičiau į klubą, bet kai atėjot jus! Į jokį klubą varyt nesinorėjo!”
R.
Sol.
Rodyk draugamsJuokais? Ne juokais? Rimtai? Nerimtai?
Tik dabar suprantu, kaip rimtai viskas buvo.
Kiek laiko truks nepažįstamo žmogaus sindromas?
Nežinau.
Juk su nepažįstamais bučiuotis lengviau negu su draugais.
Atleisk.
Prašau…
Svarbiausia leisk po to ištaisyti šitą nesusipratimą…
Sol.
Rodyk draugamsKažkokios bemiegės naktys… Bet kadangi vasara tai sau galima leisti viską, o dar prisiminus, kad tai paskutinė tokia v a s a r a, kada galima negalvoti, kas tavęs laukia rytoj ir tiesiogine žodžio prasme “gyventi tik šia akimirka”, klausytis dainų, kurios visiškai neturi prasmės, žiūrėti filmukus vien tam, kad prastumtum laiką, rašyti ilgiausius sakinius ir įjungus poxui režimą negalvoti, kur tą skyrybą turėtų būti, kurią mum taip dėjo į galvas lituanistai visus 10 metų, negalvoti kur nosinė, kur ilgoji… Užtenka žinoti, kad dabar 5 valanda ryto ir visai nesvarbu kokia savaitės diena, juk tai mano vasara!!! ir tokių smulkmenų man nereikia… Užtenka atidaryti langą - parūkyti, pabudus pasidaryti kavos ir vėl eit į lovą, nežinojimas kas bus vakare: skaitysiu knygą ar gersiu draugų būry…
Tegul mano mintys nesklandžios ir kiti keikia mano gyvenimo būdą, galiu palinkėti sau, kad bausmės įvykdymo dieną susirinktų daug žiūrovų ir kad jie sutiktų mane neapykantos šūksniais, tik tada viskas bus baigta, o dabar…
Sol.
Rodyk draugamsKai kartais prisimeni visas savo nuodėmes, tai gerklėje pasistoja kažkoks gumbas ir žodžiai nenori lietis iš burnos, tarytum, jie šlykštėtųsi ne tik manimi, kaip asmenybe, bet net mano kūnu, iš kurio turėtų išeiti. Tokiomis akimirkomis užpuola tanki tamsa panaši į dirvą, nepraleidžianti jokios šviesios mintelės, kuri galėtų paguosti, kuri pasakytų, kad ne taip jau blogai aš gyvenu. Gerai tik tai, kad kol klimpstu toje tamsoje ir vis bandau iš jos išsilaisvinti, pavargstu labai stipriai ir užmiegu, o atsibudus nelieka jokio tamsos šešėlio, todėl keliu galvą aukštyn ir vėl skubu gyventi kaip ir ankščiau.
Sol.
Labai gaila, kad prarandame tuos, be kurių ankščiau neįsivaizdavome savo gyvenimo. Bet laikas bėga ir ne metas žiūrėti atgal… Suklupai - stokis ir eik toliau!
Vienas gimei, vienas ir mirsi.
***
Дружба?? В жопу вашу дружбу…
Надаело ла-ла-ла-ла-ла…
Прости…
Sol.
Rodyk draugams
С любимыми не расставайтесь!
С любимыми не расставайтесь!
Всей кровью прорастайте в них,-
И каждый раз навек прощайтесь!
И каждый раз навек прощайтесь!
И каждый раз навек прощайтесь!
Когда уходите на миг!
Rodyk draugams
Žmogų reikia jausti, reikia juo rūpintis, reikia visada apie jį galvoti: kas jis? kodėl jis tavo gyvenime? Reikia gi būti tikru, o ne dirbtiniu.
Sol.
Rodyk draugamsKvėpuoti, žiūrėti, netgi būti - skauda. Pelėsių kvapas, gal… kažkiek nuramintų, bet ne šiandien, nes šiandien yra ta diena, kai mano siela plyšta. Nors akyse kaupiasi ašaros, lupų šypsenai palikt nevalia. Visą skausmą ir neviltį palikim ten, už horizonto, nes kai kurių dalykų neįmanoma paaiškinti, juos reikia tiesiog priimti.
Sol.
Rodyk draugamsNes būna tokių dienų, kai, atrodo, viskas gerai, nieko blogo aplink nevyksta, šypsaisi, juokiesi, gerus pažymius gauni ir t.t param pam pam… bet vis tiek… kažkas ne tas, kažkas ne taip. Ir, po velnių, neeina suprasti, giliai pakąsti, kas yra ne taip, ko, po galais, trūksta.
Ruduo baigėsi ir visos depresijos turėjo išplasnoti kartu su juo, bet ne… Vis tiek jaučiuosi kaip… Bet ryt kelsiuosi ir vos mano koja peržengs namų slenkstį, veide atsiras šypsena ir žibančios akis papuoš niūrią sielą.
P.S. Šūdas šūde neskęsta.
Sol.
Rodyk draugams